pašalaitis

pašalaitis: 1 pašalaĩtis, -ė smob. (2) 1. Skr pašalinis, svetimas žmogus: Jis išėjo, žemai nulenkęs galvą, nenorėdamas sutikti pašalaičių J.Dov. Čia ir nuo svetimų akių saugiau, jei kas iš pašalaičių netikėtai užbėgtų su kokiu reikalu V.Myk-Put. Ko čia tiems pašalaĩčiams reik?! Krš. Pašalaĩtis esi, nelįsk į žanotų tarpą! Rdn. Ten pašalaĩčiui draudžiama eiti Rs. | Šnekučiuosmos liuob [su sūnum], o dabar aš pašalaĩtė (sūnus vedė ir nutolo) Krš. ║ nekviestas svečias: Pašalaĩčiai [vestuvėse] pradės ūžti – uždedi gerą žodį (piršlio kalba) Pvn. Pašalaĩčių prisirinko pilna troba, nekviestų, neprašytų Užv. 2. Krz33, rš kitos šalies žmogus. 3. Lk kas gyvena gyvenvietės pakraštyje, pašalyje: Kurs ant pašalio, pašaliais gyvena, tas pašalaitis J. Pašalaĩčiai miestūse laikė kiaulių, o vidurė[je] kur ten laikys! Krš.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

pašalaitis — pašalai̇̃tis, pašalai̇̃tė dkt. Pašalaičiùs susodi̇̀no atskirai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pašalaitis — 2 pašalaĩtis, ė adj. (2) esantis pašalyje, nuošaliai: Apsakysiu jums apie vieną pašalaitę karčemėlę A1884,191 … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalainis — 2 pašalaĩnis, ė smob. (2) žr. 1 pašalaitis 1: Petras labai gerbia savo dėdę ir visai nenori kiekvienam pašalainiui apie jį pasakoti V.Myk Put. Visi buvo savõ (saviškiai), nebuvo nė vieno pašalaĩnio Vkš … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalantinis — pašalantìnis, ė smob. (2) žr. 1 pašalaitis 1: Niekas čia nevaikšto pašalantìniai Rd … Dictionary of the Lithuanian Language
pašalančius — pašalañčius, ė smob. (2) žr. 1 pašalaitis 1: Atejo į vakaruškas pašalañčius Grk. ║ Tų pašalañčių prisirinko antrą veselios dieną Grk … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias